Žalos apskaičiavimo metodika

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO
PASĖLIAMS IR MIŠKUI APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 23 d. Nr. 486/359
Vilnius
Vadovaudamiesi Laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr.110-3988) 4
straipsnio 2 dalies 13 punktu:
1. T v i r t i n a m e Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui
apskaičiavimo metodiką (pridedama).
2. N u s t a t o m e, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui
apskaičiavimo metodikos 10 punktas įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.
3.Laikome netekusiu galios Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 180
„Dėl kanopinių žvėrių žemės ir miškų ūkiui padarytos žalos įvertinimo metodikų patvirtinimo“.
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje v a d o v a u t i s reikšminiais žodžiais:
„gyvūnija“, „valdymo sistema“.
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro ir Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2002 m.
rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.
486/359
MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO
PASĖLIAMS IR MIŠKUI APSKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROJI DALIS
1. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika
reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų
savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių
pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų
daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas.
2. Pagrindinės šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
2.1. Pasėlio pakenkimas – medžiojamųjų gyvūnų padarytas javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų
žemės ūkio kultūrų pasėlių, daugiamečių žolių, vaistinių augalų, kultūrinių pievų ir ganyklų pažeidimas,
juos ištrypiant, išknisant, nuskabant, išraunant ar užtvindant vandeniu.
2.2. Miško pakenkimas – medžiojamųjų gyvūnų padarytas miško želdiniuose ir žėliniuose ar
medynuose augančių medelių (medžių) pažeidimas, nuskabant jų ūglius, laupant ar nutrinant žievę,
nugraužiant kamienus, užtvindant mišką vandeniu vegetacijos laikotarpiu, jeigu medeliai (medžiai) dėl to
nudžiūva.
2.3. Sąlyginės želdinių ir žėlinių amžiaus grupės – sąlyginės grupės, kurioms želdiniai ir žėliniai
priskiriami, atsižvelgiant į tam tikru laikotarpiu juose vyraujantį medelių (medžių) pažeidimo būdą:
2.3.1. Jaunuolynai – miško želdiniai ir žėliniai iki 20 metų, taip pat vyresni, jeigu juose dėl medelių
būklės (vidutinio aukščio) elniniai žvėrys tebeskabo ūglius ir laužo kamienus.
2.3.2. Vyresnio amžiaus medynai – vyresni nei 20 metų medynai, išskyrus 2.3.1 punkte nurodytą
atvejį, kai vyresni nei 20 metų medynai priskiriami jaunuolynams. 2.4. Tikslinės medžių rūšys – Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2000 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 459 (Žin., 2000, Nr. 103-3266), nustatyta tvarka
parinktos medžių rūšys, kurios pagal augimo našumą, medienos kokybę ir miškų funkcinę paskirtį
labiausiai atitinka augavietės sąlygas.
3. Žemės ūkio pasėliams ir miškui padarytos žalos dydis turi būti apskaičiuotas per 7 dienas nuo
atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo
seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydis įmanomas nustatyti tik praėjus daugiau negu 7
dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala yra geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti).
II. ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMAS
4. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra
pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas:
4.1. plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, nustatomas išmatavus visas pasėlio
dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai;
4.2. pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame
plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio
plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas
suskaičiuojamas pagal formulę:
S1
p1
+S2
p2
+S3
p3
+…+Sn
pn
X = ––––––––––––––––––––––, (%)
S1
+S2
+S3
+…+Sn
X – vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas, %;
S1
, S2, S3…Sn
– pasėlio dalių, pakenktų nevienodai intensyviai, plotai, ha;
p1
, p2
, p3…pn
– atskirų pakenktų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumas, %.
5. Derliaus netekimas (centneriais) apskaičiuojamas, padauginant einamųjų metų rajono (savivaldybės)
pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis
yra pakenktas, pagal formulę:
DX(S1
+S2
+S3
+…+Sn
)
N = ––––––––––––––––––– , (cnt)
100
N – derliaus netekimas, cnt;
D – einamųjų metų rajono (savivaldybės) pasėlio vidutinis derlingumas, cnt/ha.
6. Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų rajono (savivaldybės) teritorijoje pasėlio
vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę,
pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ar kitus veiksnius. Pasėliams,
kuriems žala padaroma dėl to, kad derlius vėluojamas nuimti laiku (javams – po rugpjūčio 20 d.,
kukurūzams – po rugsėjo 1 d., bulvėms – po rugsėjo 20 d., cukriniams ir pašariniams runkeliams – po
spalio 15 d. (nurodytos datos yra orientacinės), vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas,
atsižvelgiant į derliaus praradimą ir kokybės prastėjimą dėl vėlavimo jį nuimti, arba žala visiškai
neapskaitoma ir neatlyginama, jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba vėliau buvo sunaikinti
medžiojamųjų gyvūnų dėl to, kad derlius buvo paliktas nenuimtas.
7. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną
galiojančios rinkos kainos.
8. Jeigu pakenkiami pasėliai, kurių einamųjų metų pasėlio vidutinis derlingumas atitinkamame rajone
(savivaldybėje) nenustatomas arba žalos apskaičiavimo momentu produkcijos supirkimo rinkos kainų
nustatyti yra neįmanoma, žalą patyrusiam ir už žalos atlyginimą atsakingiems asmenims susitarus,
apskaičiuojama tik padarytų tiesioginių išlaidų šiems pasėliams įveisti dalis arba derliaus netekimo ir žalos
piniginės išraiškos apskaičiavimas atidedamas iki konkrečios dienos, kai paaiškės būtini rodikliai.
9. Jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių
darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji
pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie,
kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.
10. Žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200
m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų
padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora,
neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.
III. MIŠKUI PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMAS
11. Jaunuolynuose ir vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medelių
(medžių) daliai nustatyti vertinamo miško sklypo įstrižainėje kas 25 metrai vienas nuo kito išskiriami
apvalūs apskaitos bareliai, kurių spindulys – 4 metrai, o plotas – 50 kvadratinių metrų. Atsižvelgiant į
sąlyginį želdinių ir žėlinių amžių bei vertinamo sklypo plotą, apskaitos barelių turi būti išskiriama:
Sąlyginis želdinių ir Sklypo plotas, ha
žėlinių amžius
iki 0,1 0,11-0,50 0,51-1,0 1,01-3,0 3,01-6,0 6,01-9,0 9,01-12,0 12,01 ir
daugiau
Apskaitos barelių skaičius, vnt.
jaunuolynai 1 2 4 6 8 10 12 15
vyresnio amžiaus 4 6 6 6 10 10 10 10
medynai
12. Apskaitos bareliuose apskaitomi tik tikslinės rūšies medeliai (medžiai), suskirstant juos pagal
pažeidimo laipsnius pagal 1 priede pateiktus kriterijus, išskyrus sunykusius dėl netinkamo pasodinimo,
kenkėjų, ligų ir meteorologinių veiksnių, kurie į apskaitą netraukiami. Vertinant žalą vyresnio amžiaus
medynuose, apskaitos bareliuose apskaitomi tik perspektyvūs (I-III Krafto klasės) tikslinės rūšies medžiai.
13. Stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medelių dalis sklype nustatoma pagal formulę:
m4
•100
X = –––––––––––––– , %
m1
+m2
+m3
+m4
X – stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medelių (medžių) dalis, %,
m1
– sveikų ir nedaug pažeistų medelių (medžių) skaičius apskaitos bareliuose, vnt.,
m2
– silpnai pažeistų medelių (medžių) skaičius apskaitos bareliuose, vnt.,
m3
– vidutiniškai pažeistų medelių (medžių) skaičius apskaitos bareliuose, vnt.,
m4
– stipriai pažeistų ir žuvusių medelių (medžių) skaičius apskaitos bareliuose, vnt.
14. Pirmos amžiaus klasės jaunuolynų pažeidimo atveju padarytos žalos piniginė išraiška
apskaičiuojama 1 ha miško sodinimo išlaidas padauginus iš stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies
medelių dalies ir sklypo ploto pagal formulę:
I
s
X P
N1
= –––––– , Lt
100
N1
– žala dėl pirmos amžiaus klasės jaunuolyno pažeidimo, Lt,
I
s
– 1 ha miško sodinimo išlaidos, nustatytos pagal Miško sodinimo išlaidų apskaičiavimo metodiką,
patvirtintą Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus 2000 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 56 (Žin.,
2000, Nr. 29-821), Lt/ha,
X - stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medelių dalis, %,
P – sklypo plotas, ha,
tačiau, jeigu bendras gyvybingų medelių skaičius 1 ha pagal 2 priede nustatytus reikalavimus neatitinka
patenkinamos būklės, t.y. yra nepakankamas medynui suformuoti, tokiu atveju padarytos žalos piniginė
išraiška apskaičiuojama laikant, kad jaunuolynas yra žuvęs ir jį būtina atsodinti. 1 ha miško sodinimo
išlaidos padauginamos iš sklypo ploto: N1
= I
s
P , Lt
15. Antros amžiaus klasės jaunuolynų ir vyresnio amžiaus medynų pažeidimo atveju žalos piniginė
išraiška apskaičiuojama įvertinant žalą, susidariusią dėl medienos prieaugio praradimo:
I
p
S X P
N2
= ––––––––, Lt
100
N2
– žala dėl medienos prieaugio praradimo, Lt,
I
p
– medienos prieaugio praradimo nuostoliai, iškertant nebrandžius 1,0 skalsumo medynus, nustatyti
pagal Nuostolių dėl medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai iškertamas nebrandus medynas,
apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus 2000 m. kovo
17 d. įsakymu Nr. 56 (Žin., 2000, Nr. 29-821), Lt/ha,
S – medyno skalsumas,
tačiau, jeigu bendras gyvybingų medelių (medžių) skaičius 1 ha pagal 2 priede nustatytus reikalavimus
neatitinka patenkinamos būklės, t.y. yra nepakankamas medynui suformuoti, tokiu atveju padarytos žalos
piniginė išraiška apskaičiuojama laikant, kad medynas yra žuvęs ir jį būtina iškirsti bei atkurti. Tokiu atveju
medienos prieaugio praradimo nuostoliai, iškertant 1 ha nebrandaus medyno, padauginami iš skalsumo ir
sklypo ploto bei pridedamos miško sodinimo išlaidos:
N2
= I
p
S P+N1
, Lt
16. Kai miško želdiniai ar žėliniai medžiojamųjų gyvūnų (pvz., bebrų) visiškai sunaikinami visame ar
tik dalyje sklypo, tokiu atveju apskaitos bareliai yra neišskiriami ir stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės
rūšies medelių (medžių) dalis nenustatinėjama. Nustačius sunaikintų želdinių ar žėlinių plotą, žalos
piniginė išraiška apskaičiuojama pagal Nuostolių dėl medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai
iškertamas nebrandus medynas, apskaičiavimo metodiką ir Miško sodinimo išlaidų apskaičiavimo
metodiką.
______________ Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio
pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos,
patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359
1 priedas
TIKSLINIŲ RŪŠIŲ MEDŽIŲ PAŽEIDIMO LAIPSNIAI
Medžių Pažeidimo laipsniai ir apibūdinimas
rūšys sveiki ir nedaug pažeisti silpnai pažeisti vidutiniškai pažeisti stipriai pažeisti ir žuvę
Pušis Nuskabyta mažiau kaip
30 % menturinių šakučių
ūglių. Žievė nepažeista
Nuskabyta nuo 30 iki 50 %
menturinių šakučių ūglių, yra
pavienių iki 1 cm pločio žaizdų
kamieno žievėje su tarp jų
išlikusiu brazdu
Vieną kartą nuskabytas viršūninis
ūglis ir nuo 30 iki 50 % menturinių
šakučių ūglių; nuskabyta daugiau kaip
50 % menturinių šakučių ūglių, yra
ištisinių žaizdų žievėje, iki 1/3 kamieno
apskritimo ilgio
2–3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo
30 iki 50 % menturinių šakučių ūglių. 1-3 kartus
nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50 %
menturinių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (nėra
prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra
ištisinių žaizdų žievėje, nuo 1/3 iki 2/3 kamieno
apskritimo ilgio
Eglė Nuskabyta mažiau kaip 30%
menturinių šakučių ūglių, yra
iki 1 cm pločio pavienių
žaizdų kamieno žievėje su
tarp jų išlikusiu brazdu
Vieną kartą nuskabytas
viršūninis ūglis ir nuo 30 iki
50 % menturinių šakučių ūglių,
yra iki 5 cm pločio žaizdų
kamieno žievėje
2 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir
nuo 30 iki 50 % menturinių šakučių
ūglių, yra nuo 5 iki 10 cm pločio žaizdų
kamieno žievėje
3 kartus ir daugiau nuskabytas viršūninis ūglis ir
daugiau kaip 50 % menturinių šakučių ūglių (nėra
prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra
platesnių kaip 10 cm žaizdų kamieno žievėje
Ąžuolas Nuskabyta mažiau kaip
30 % šoninių šakučių ūglių,
yra pavienių iki 5 cm pločio
žaizdų su tarp jų išlikusiu
brazdu
Vieną kartą nuskabytas
viršūninis ūglis ir nuo 30 iki
50 % šoninių šakučių ūglių, yra
ištisinių žaizdų žievėje, iki
1/3 kamieno apskritimo ilgio
2–3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis
ir nuo 30 iki 50 % šoninių šakučių
ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, nuo
1/3 iki 2/3 kamieno apskritimo ilgio
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis
ir daugiau kaip 50 % šoninių šakučių ūglių,
nulaužtas kamienas (stagariukai su siūliniais
ūgliais, besikrūmijantys), yra platesnių kaip
2/3 kamieno apskritimo ilgio žaizdų žievėje
Uosis
Klevas
Nuskabyta mažiau kaip
30 % šoninių šakučių ūglių.
Žievė nepažeista
Iki 3 kartų nuskabytas
viršūninis ūglis ir nuo 30 iki
50% šoninių šakučių ūglių, yra
pavienių iki 1 cm pločio žaizdų
kamieno žievėje su tarp jų
išlikusiu brazdu
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas
viršūninis ūglis ir nuo 50 iki 75 %
menturinių šakučių ūglių, yra nuo 1 iki
3 cm pločio žaizdų kamieno žievėje
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis
ir nuo 75 iki 100 % šoninių šakučių ūglių (nėra
prieaugio į aukštį, stagarai), yra platesnių kaip 3 cm
žaizdų kamieno žievėje Drebulė Nuskabyta mažiau kaip
30 % šoninių šakučių ūglių.
Žievė nepažeista
Vieną kartą nuskabytas
viršūninis ūglis ir nuo 30 iki
50 % šoninių šakučių ūglių.
Pavienės iki 1 cm pločio
žaizdos kamieno žievėje su tarp
jų išlikusiu brazdu
2 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir
nuo 50 iki 75 % šoninių šakučių ūglių.
Nuo 1 iki 3 cm pločio žaizdos kamieno
žievėje
3 kartus ir daugiau nuskabytas viršūninis ir
daugiau kaip 75 % šoninių šakučių ūglių (be
prieaugio į aukštį, stagarai). Platesnės kaip 3 cm
žaizdos kamieno žievėje
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams
ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkui ministro
2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.486/359
2 priedas
MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ (IKI 20 M.) BŪKLĖS ĮVERTINIMAS PRIKLAUSOMAI NUO
GYVYBINGŲ MEDŽIŲ SKAIČIAUS IR JŲ VIDUTINIO AUKŠČIO
Želdinių ir žėlinių Vidutinis sodinukų skaičius (tūkst./1 ha) priklausomai nuo jų vidutinio aukščio
būklė iki 0,5 m 0,6–1,5 m 1,6–3,0 m 3,1–5,0 m 5,1–10,0 m
1 2 3 4 5 6
PUŠYNAI
Kerpiniame ir brukniniame miško tipuose
Gera ≥7,9 ≥7,5 ≥6,0 ≥3,2 –
Patenkinama 5,0–7,9 3,7–7,5 2,6–6,0 2,–3,2
Bloga 3,0–4,9 2,3–3,6 1,7–2,5 1,7–1,9
Žuvę <3,0 <2,3 <1,7 <1,3
Brukniniame-mėlyniniame, mėlyniniame ir gegužliniame miško tipuose
Gera ≥4,5 ≥4,4 ≥4,0 ≥3,0 ≥1,6
Patenkinama 2,0–4,5 1,9–4,4 1,7–4,0 1,3–3,0 1,0–1,6
Bloga 1,2–1,9 1,1–1,8 1,0–1,6 0,8–1,3 0,5–0,8
Žuvę <1,2 <1,1 <1,0 <0,8 <0,5
EGLYNAI
Kiškiakopūstiniame, mėlyniniame-kiškiakopūstiniame, garšviniame ir viksviniame-įvairiažoliniame miško tipuose
Gera ≥2,6 ≥2,5 ≥2,2 ≥1,8 ≥1,5
Patenkinama 1,6–2,6 1,5–2,5 1,3–2,2 1,0–1,8 0,8–1,5Bloga 0,8–1,5 0,7–1,4 0,6–1,2 0,5–0,9 0,4–0,7
Žuvę <0,8 <0,7 <0,6 <0,5 <0,4
ĄŽUOLYNAI
Gera ≥3,0 ≥2,2 ≥1,4 ≥1,2 ≥1,0
Patenkinama 2,0–3,0 1,4–2,2 0,8–1,4 0,7–1,2 1,6–1,0
Bloga 0,9–1,9 0,6–1,3 0,4–0,7 0,5–0,6 0,3–0,5
Žuvę <0,9 <0,6 <0,35 <0,35 <0,3