Straipsniai
Tradicijų besilaikant 2016 ančių medžioklė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Ketvirtadienis, 29 Gruodis 2016 14:05

Tradicijų besilaikant

Rudeninės medžioklės visada prasideda paukščiais....Koks TIKRAS medžiotojas gali atsispirti šiai medžioklei? Manau joks ...

„Gelsta rausta guotų lapai, šyva saulė ir draikala vėjas šiūruoja perdžiūvusias pievų smilgas. Medžioklės maršrutas senolių tūkstančius kartų vaikaičiams nukalbėtas, pasakomis apipintas, susižavėjimo šūksniais pagardintas.... „ Taip rašo p. E. Malūkas istoriniame romane „ Karalienė Barbora“ bei taip savo medžioklio kelią pasirinkę asmenys su jauduliu, panašiomis mintimis bei noru pajausti šios medžioklės grožį, išreiškė rinkdamiesi š.m. rugpjūčio 27 d. į jau tradicine tapusią Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ organizuojamą ančių medžioklę . Kas iš Klaipėdos, kas iš Varėnos ar Pakruojo be kitų Lietuvos atokių vietų, jau 4 val. ryto su džiugia nuotaika rikiavosi į medžioklės rago pakviestą rikiuotę Dauguose... Į šių metų ančių medžioklę susirinko net 105 medžiotojai, daugelis atvyko su šeimomis, tad toks skaičius kelia susižavėjimą. Manau, kad daugelis - kas santūriau, kas atviriau, bet tikrai nei vienas medžioklės dalyvis nelieka abejingas nei pačiai rudeninei ančių medžioklei, nei laukiamam susitikimui, nei tai jėgai kuri verčia su tamsa, su dargana, nugalint nuovargi bei jaudulį ryžtis medžioklei, reikalaujančiai nemenko išmanymo... Smagu, kad medžioklėje dalyvavo ką tik tapusieji medžiotojais asmenys, tai rodo, kad medžiotojus ruošiantys dėstytojai ne tik suteikė reikiamas žinias bei perteikė visą medžioklės grožį...

Šių metų medžioklėje be tradiciškai tapusio nemažo šūvių kiekio – paleisti net 736 šūviai, deja sumedžiotos tik 35 antys, draugiškos bei linksmos aplinkos, rūkyto bebro, kepto stirnino kumpio ( vaišino Romualdas Marcinkevičius), „šiurpos“ (nenuilstami virėjai Giedrius Kavaliauskas ir Irmantas Vaickelionis), apdovanojimų, organizatorių neišsenkamos energijos bei naujovių, šiais metais varžybas „ Šaudimas į skrendančias lėkštutes“ pakeitė nemažiau azarto suteikiantis dažasvydis. Medžioklėje prizais ir medaliais apdovanoti: Rokas Zabiela iš Švenčionių į padebesiais skrendančias antis paleido net 57 šūvius ir pelnė „Ančių globėjo“ medalį, taikliausiu pripažintas Tadas Zubavičius iš Prienų, vienas šūvis - viena antis, medžioklės karaliais tapo Deividas Maminskas iš Švenčionių, Osvaldas Čialiutka iš Šiaulių ir Arnoldas Dabušinskas iš Alytaus , atitinkamai sumedžioją 3, 4 ir 5 antis. Bet ne tai gi svarbiausia, nes svarbiausia pačios medžioklės dvasia, kuria vieni kitiems dovanojame dėka ančių medžioklės organizatoriaus - Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ aktyvo ir UAB „Daugų žuvis“ generalinio direktoriaus Giedriaus Kizalos.

„Vienintelė moteris tarp medžiotojų Barbora joja šalia Žygimanto Augusto ir taikosi tyliai užjoti ant kalvos šalia pelkyno „ prieš vėją“ „. Taip apie Barborą – moterį, medžiotoją rašo p. E. Malūkas savo istoriniame romane „Karalienė Barbora“ ir manau, kad kaip tų laikų moteris- medžiotoja, taip ir šiai dar dienai, deja, kelia nuostabą, bet vis dažniau dėl jų skaičiaus - šioje medžioklėje nuostabą atvykusiems vyrams kėlė tai jog moterų daugėja- medžioklėje jų dalyvavo net 7, kurios savo apranga, medžioklės kultūra bei elgesiu pelnė visų pagarbą...

Visų medžioklės dalyvių vardu dėkojame Lietuvos medžiotojų sąjungai “Gamta” Alytaus skyriui ir UAB „Daugų žuvis“ generaliniam direktoriui Giedriui Kizalai už šventę - ančių medžioklę!

Visiems linkiu rasotais rytais ar vėsiais vakarais, būnant sidabriniais voratinkliais bei rudens spalvomis pasipuošusios gamtos prieglopstyje, sulaukti tylą drąskančio bei savo jėga ir geismu užbariančio tauriųjų elnių baubimo ir svarbiausiai - to vienintelio.....

Nei plauko nei tauko...

Jelena Tučina Medžioklės trofėjų ekspertė

Atnaujinta Ketvirtadienis, 29 Gruodis 2016 14:07
 
Hubertinės 2016 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Ketvirtadienis, 29 Gruodis 2016 12:33

                                     HUBERTINĖS

     Fransua Hubertas gimė apie 655 m., jis buvo Burgundijos hercogo sūnus. Jam nebuvo svetimos žmogiškos aistros, mėgo puotas, moteris, kraugeriškas medžiokles.  Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą jaunasis hercogas išjojo medžioti ir pamatė nuostabų elnią,  ir norėjo jį sumedžioti sviesdamas ietį, tačiau pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa , o tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko Hubertas atsisakė visų  titulų ir turtų, 7 metus gyveno atsiskyrėlio gyvenimą, buvo paskirtas Mastrichto ir Lutisko vyskupu.   Visą savo tolesnį gyvenimą paskyrė gamtos apsaugai, savo buvusiuose medžioklės plotuose  įkūrė keletą vienuolynų. Po mirties (727 m.) paskelbtas šventuoju, medžiotojų globėju.  1738 m. įsteigtas šv. Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami asmenys, nusipelnę medžioklėje.  1752 m. šis ordinas buvo įteiktas ir Lenkijos karaliui , Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Augustinui III-ajam.

      Lietuvoje nuo seno,  Krikščionybės laikotarpiu ,  lapkričio mėn. 3 d.   švenčiama šv. Huberto diena. , prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ (toliau LMS ‚Gamta“ )  savo aktyvą pakvietė paminėti šv. Huberto šventę į Kauną.  Ir nors buvo darbo dienos pats vidurdienis, medžiotojų su šeimų nariais susirinko iš ties nemažai.   Renginys prasidėjo mišiomis šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto didžiojo) bažnyčioje , kurias laikė kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius.  Pirmą kartą ši bažnyčia buvo paminėta Vilniaus vyskupijos diplomatinio kodekso dokumentuose 1439 metais.   Mišių metu buvo meldžiamasi už LMS „Gamta“ narius ir Jų šeimų narius, už anapilin išėjusius medžiotojus, buvo pašventintos dar nešventintos LMS „Gamta“ skyrių vėliavos.  Pamokslo metu kunigas Kęstutis Rugevičius nušvietė žmogaus moralinių savybių svarbą naudojant Dievo kurinius- gyvūnus, kitas gamtos gėrybes, paminėjo gamtosauginių klausimų svarbą.  Kaip niekad tapo svarbi dar prieš tris šimtus metų Kristijono Donelaičio parašyta mintis, kad siekiant harmonijos ir laimės reikia mokytis iš gamtos, reikia apriboti savo norus.

         Po mišių renginio dalyviai, su profesionalaus gido pagalba,  buvo supažindinti su Kauno senamiesčiu, jo istorija bei paslaptimis. Suteikta išsamii istorinė informaciją daugelį iš mūsų maloniai nustebino.  Susipažinus su Kauno senamiesčiu vykome aplankyti Kauno VII forto, kuris buvo pastatytas 1889 metais, tai paskutinis Rusijos imperijos mūrinis fortas Kauno tvirtovės gynybos sektoriuje. Forto istoriją pristatė istorikas Vladimiras Orlovas. Forto požemiai, gynybinės sienos mena pirmą ir antrą pasaulinius karus, masines žydų   ir karo belaisvių žudynes.  Forte  nuo 2011 metų veikia naujos kartos muziejus, čia galima susipažinti su ginklų ir šaudmenų kolekcijomis, fordo įgula organizuoja įvairius edukacinius renginius.  Čia vėlų vakarą LMS „Gamta“ aktyvas su šeimų nariais klausėsi muzikos, ragavo sriubą iš stirnienos, bendravo......  Tokie renginiai visada suartina žmones, be to turi labai svarbią istirinę pažintinę reikšmę. Kitais metais Hubertines nusprendėme švęsti Trakuose..

                         LMS „Gamta“  prezidentas                                   Raimondas  Ribačiauskas

Atnaujinta Ketvirtadienis, 29 Gruodis 2016 12:35
 
Pirma medžioklė lyg pirmas pasimatymas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Trečiadienis, 25 Lapkritis 2015 18:42

Laura Čiginskaitė

Pirma medžioklė lyg pirmas pasimatymas

Visada visiems sakau, kad man patinka gamta, tačiau tiesa yra tokia: mėgstu parkus, bet ne mišką, naminius gyvūnus, bet ne laukinius, nušienautas pievas, o ne juosmenį siekiančius brūzgynus.. Toks buvo mano gamtos suvokimas, tačiau vakaras medžioklėje privertė susidurti su visai kitokia gamta – tokia, kokios dar nebuvau pažinusi ir negaliu sakyti, kad ji man patiko mažiau.

Medžioklę gaubiantys mitai ir tikrovė

Dauguma medžioklė įsivaizduojame taip, kaip lietuvių liaudies dainoje: atėjo tėvelis su vaikais į mišką, nušovė, parnešė, išvirė ir suvalgė. Tokio stereotipo laikiausi ir aš, medžiotojai man atrodė žiaurūs, šaudantys tik tam, kad šaudytų ir visiškai nemąstantys apie gyvūnus. Visai kitokią medžioklę pažinau, išvykusi medžioti su Raimondu Ribačiausku ir Jelena Tučina.

Pirmiausia, kelios dienos prieš medžioklę R. Ribačiauskas nusivežė mane pasižvalgyti po mišką, žadėjo paaiškinti, kas yra medžioklė ir jeigu išsigandusi nepabėgsiu, po kelių dienų galėsiu kartu su juo ir J. Tučina važiuoti į palaukimo medžioklę.

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas R. Ribačiauskas pripažino, kad žurnalistai apie medžioklę rašo labai retai: „Sakoma, kad medžioklė – įtakingų žmonių užsiėmimas, taip buvo nuo seno, taip ir liko iki pat šių dienų. Galbūt todėl apie medžioklė žiniasklaidoje rašoma nedažnai, nes įprasta, kad ten vykstančių diskusijų žurnalistai negirdi – į medžiotojų ratą jie priimami retai“.

Miškas vieta, kur svarbiausia žiūrėti po kojomis

„Žiūrėk, kas po kojomis“ – medžioklėje šis posakis įgauna kitą prasmę, dviem aspektais.

 Pirmiausia, gali įkrist į bebrų išrausta įdubą, todėl aš lyg paklusni mokinukė kulniuoju mišku paskui patyrusį medžiotoją, nes šį paliepimą gaunu vos išlipusi iš mašinos. Pasirodo, kad Varčios miške bebrai kuria savo taisykles – viena užtvarą miškininkai išardo kasdien, o kitą naktį bebrai ją būna pastatę iš naujo, tokią istoriją išgirstu iš R. Ribačiauskas. Vėliau sužinau, kad bebrų medžioklė yra labiausiai mėgstama J. Tučinos medžioklės rūšis.

Antra, žiūrėdamas į žemę dažniausiai gali pasakyti, kokie gyvūnai toje teritorijoje gyvena: iš žvėrių pėdsakų ir... išmatų (pastaroji detalė, man pirmiausia sukėlė juoką, žinau, kiek pradinukiškas mąstymas, bet vėliau supratau, kad tai visai nejuokinga).

Taigi, žvėrių išmindyti pėdsakai pažįstančiam gamtą pasako tiek gyvūno rūšį, lytį ir populiacijos dydį. „Vilkai vieninteliai gyvūnai, kurie gali eiti koja kojon, tad tai, kad tu pamatei tik vieno vilko pėdsakus dar nereiškia, kad čia praėjo vienas vilkas, gali būti ir visa šeimyna. Vilkai nepaisant lyties ar amžiaus idealiai pataiko į priekyje einančio vilko pėdas“, - pasakoja Raimondas Ribačiauskas, pabrėždamas, kad vieno vilko pėdsakai dar nereiškia, kad jis gyvena vienas.

Gyvūnų išmatos – kitas rodiklis, iš jų galima spręsti apie gyvūno rūšį, lytį ir net apytikslį amžių (jauniklis ar suaugęs žvėris). Kuomet norėjome sužinoti ar barsukų olose dar kažkas gyvena pirmiausia ieškojome jų „tualeto“. Pasigirsiu, jį radau aš, R. Ribačiauskas sakė, kad tai didelis laimėjimas man, kaip pradedančiajai medžiotojai.

Tikriausiai niekada gyvenime taip nesidžiaugsiu radusi išmatų krūvelę.

Pirmosios medžioklės pamokos

Važiuoti į pirmą medžioklę panašu lyg eiti į pirmą pasimatymą: kankina klausimas, ką apsirengti?

„Jokių kvepalų, - iš karto įspėja R. Ribačiauskas, - jeigu lis tavo kvapą gyvūnai užuodžia ir po 1,5 – 2 valandų, jeigu sausa – kvapas jaučiamas dvigubai ilgiau“.

Batai? Kokie batai? Pamoka išmokstu, kai prieš važiuojant į pirmą apsilankymą miške man pataria apsiauti guminius batus, o aš su savo moteriška logika įšoku į baltus sportbačius, kuriuos tik grįžus namo išmetu, nes smigau purve. Į medžioklę jau važiuoju apsiavus ilgus guminius batus.

Priešingai, nei einant į pasimatymą, į medžioklę geriau nesirengti ryškiaspalvių drabužių. Miške medžioji tu, o ne nori, kad sumedžiotų tave – tai pagrindinis skirtumas.

Kokia medžioklė?

Pagrindiniai medžioklės būdai yra du: varant ir tykojant.

Medžioklė su varovais, anot J. Tučinos, smagesnė – daugiau žmonių, užsimezga bendravimas. Tokią medžioklę ji bene labiausiai prisimena ir iš savo vaikystės, kada medžiodavo su tėčiu. Moteris medžioti pradėjo būdama devynerių metų, o pirmąjį žvėrį sumedžiojo – keturiolikos metų, tad prie klausimų, ką moteris veikia medžioklėje, ji jau seniai pripratusi. Medžiojant šiuo būdu žvėrys yra varomi link medžiotojų linijos.

Palaukimo medžioklė, būtent tokioje man teko būti, individualesnė. Jos metu medžiotojai išsiskirsto po bokštelius ar kitas pasalos vietas ir laukia pasirodančių gyvūnų, įprastai medžiotojai būna po viena, tad J. Tučina pastebėjo, kad tai pirmas kartas, kai ji medžios su svetimu žmogumi.

Misija - medžioklė

 Į bokštelį atvažiuojame apie 20 valandą, R. Ribačiauskas pripažįsta, kiek vėlokai, visada geriau atvažiuoti anksčiau ir palaukti. Su J. Tučina išlipame iš automobilio ir iki bokštelio eisime pėsčiomis, aš, žinoma, sliūkinsiu iš paskos. Vėl išgirstu paliepimą žiūrėti po kojomis – turiu sukelti kuo mažiau triukšmo, o man atrodo, kad kiekviena šakelė kaip tyčia traška itin garsiai.

Įlipusios į bokštelį, atsisėdame. „Turi sėdėti taip, kad matytųsi kuo mažiau kūno – tik veidas. Nedaryk jokių staigių judesių, nemosikuok ir kitaip neišgąsdink žvėrių“, - moko mane patyrusi medžiotoja. Aš linksiu galva ir žinau, kad taip išsėdėti nebus labai paprasta. Ramybės neduoda ir tai, kad bokštelyje sėdime ne vienos. Kamputyje slepiasi širšių lizdas, medžiotojai sakė, kad jų bokštelius širšės itin mėgsta, dažnai juose įsikuria. Prisimenu, kad ir lankantis miške prieš medžioklę, man įlipus į vieną iš bokštelių, į veidą atsitrenkė širšė – lizdas buvo ir ten.

Man besidairant po aplinkui žaliuojančius laukus ir grožintis lengvai besileidžiančia saule, J. Tučina, mane globojanti medžiotoja, nukreipia mano žvilgsnį į pamiškę, kur iš pievos išnyra stirnos patinas. Į rankas gavusi žiūronus, net ir nebūdama gyvūnų ekspertė, pastebiu, kad jis jau senas, tai netrukus patvirtina ir medžiotoja: „Reiktų šauti‘, bet akimirką sudvejoja ir proga sumedžioti gyvūną pradingsta.

Medžiotoja prisipažino, kad sudvejojo dėl mano kaltės, jai neramu, kai aš šalia. Aš išgaunu pažadą, kad nebekreips į mane dėmesio, jei tik dar kartą tinkamai susiklostys aplinkybės.

J. Tučina sakė, kad antros tokios pat geros progos gamtoje retai suteikiamos, tačiau šįkart tikriausiai suveikė pradedančiųjų sėkmė ir antra proga buvo suteikta.

Antras šansas pasitaiko retai

Tas pats senukas stirninas iš miško išniro už maždaug 15 minučių. Na, bent jau taip atrodo man, nes laiką suvokti miške gana sunku. J. Tučina pradeda taikytis, viskas vyksta taip lėtai, kad atrodo, jog mano skrandis susisuka šimtąkart, aišku, aš buvau paraginta sėdėti, tylėti ir nejudėti, nuo savęs dar pridėjau ir raginimą nekvėpuoti. Sėdėjau it statula, bet galvoje viskas dūzgė lyg širšių lizde, kuris tūnojo kamputyje, kol galiausia tylą perskrodė šūvis.

Medžiotoja sakė turinti išlipti  iš bokštelio ir nueiti patikrinti gyvūno. Man likus vienai galvoje dėl nepaaiškinamų priežasčių sukos Jono Biliūno „Kliudžiau“: „Tai buvo vienatinis jo šūvis, bet sėkmingas..“ Ar sėkmingas, to aš dar nežinojau.

Šūvis buvo taiklus, stirninas – sumedžiotas. Tiek R. Ribačiauskas, tiek J. Tučina man paaiškino, kad taip jie atlieka selekciją. Jie abu medžioja tuos gyvūnus, kurie nėra perspektyvūs, tai yra negali susilaukti stiprių ir gerų palikuonių, taigi medžiojant senus patinus apsaugoma rūšis. „Mes niekada nesitaikome į perspektyvius patinus. Vaizdingai sakant, perspektyvų galima apibūdinti taip: mokinys, kuris yra antrokas, tačiau mąsto kaip šeštokas, taip ir patinai: jie atrodo jaunesni, tačiau dauguma rodiklių, pavyzdžiui, ragai rodo jų brandą“, - vaizdžiai aiškino J. Tučina.

Medžioklė dievų pramoga.

Medžioklę daug kas įsivaizduoja kaip brutalų užsiėmimą, tačiau R. Ribačiauskas atskleidžia ir kitą jos pusę: „Medžioklė vienintelis užsiėmimas, kurį Dievai paliko žmogui“. Galima pastebėti, kad kiekvienas tikėjimas turi medžioklės dievus: romėnai – Dianą, graikai – Artemidę, pagonys – Medeinę, krikščionys – Šv. Hubertą.

Lietuvoje medžiotojai už laimikius dėkoja Šv. Hubertui, o lapkričio 3 dieną minima Medžiotojų diena, per ją  renkamasi į Šventąsias Mišias. Padėką Šv. Hubertui girdėjau ir po šios sėkmingos medžioklės, taip pat jo atsiprašoma sumedžiojus gyvūną – abiejų medžiotojų rankos buvo prispaustos stirnos patinui prie širdies.

Medžiotojai stirninui tarp dantų įdėjo medžio šakelę – tai „paskutinio kąsnio“ tradicija, atliekama kaskart sumedžiojus gyvūną.

Medžioklė = gamta

Būti medžioklėje – ne tas pats, kas šaudyti ir žudyti. Aišku, visada yra grupė medžiotojų, kuriems tai yra tolygūs užsiėmimai, tą pripažįsta ir medžiotojų asociacijos „Gamta“ prezidentas. J. Tučina ir R. Ribačiauskas – pavyzdys, kad galima praleisti medžioklėje tris vakarus per savaitę, tačiau pirmąjį šūvį per sezoną paleisti tik liepos viduryje.

O vis gi, į klausimą, ką aš mačiau medžioklėje? Turėčiau atsakyti: „Nieko“. Tokio atsakymo mane išmokė patyrę medžiotojai. Niekada negalima išduoti, kokius gyvūnus matei miške, nes tai tas pats, kas pasakyti savo banko sąskaitos slaptažodį. Kaip sakant, kas nutiko medžioklėje, tas ir liko medžioklėje.

Pirmos medžioklės ir pirmo pasimatymo alegorija mano atveju ne šiaip sau. Kaip iškart po pirmo pasimatymo nežinai, ar būsi pakviesta į antrą, taip ir po pirmos medžioklės, negali žinoti, ar važiuosi medžioti dar kartą.

 
LMS „Gamta“ HUBERTINĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Antradienis, 24 Lapkritis 2015 17:21

LMS „Gamta" HUBERTINĖS

   Fransua Hubertas gimė apie 655 m., jis buvo Burgundijos hercogo sūnus. Jam nebuvo svetimos žmogiškos aistros, mėgo puotas, moteris, kraugeriškas medžiokles. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą jaunasis hercogas išjojo medžioti ir pamatė nuostabų elnią, ir norėjo jį sumedžioti sviesdamas ietį, tačiau pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa , o tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko Hubertas atsisakė visų titulų ir turtų, 7 metus gyveno atsiskyrėlio gyvenimą, buvo paskirtas Mastrichto ir Lutisko vyskupu. Visą savo tolesnį gyvenimą paskyrė gamtos apsaugai, savo buvusiuose medžioklės plotuose įkūrė keletą vienuolynų. Po mirties (727 m.) paskelbtas šventuoju, medžiotojų globėju. 1738 m. įsteigtas šv. Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami asmenys, nusipelnę medžioklėje. 1752 m. šis ordinas buvo įteiktas ir Lenkijos karaliui , Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Augustinui III-ajam.

   Lietuvoje nuo seno, Krikščionybės laikotarpiu , lapkričio mėn. 3 d. švenčiama šv. Huberto diena. , prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta" (toliau LMS „Gamta" ) savo aktyvą pakvietė paminėti šv. Huberto šventę į Kauną. Džiugu, kad medžiotojų su šeimų nariais iš visų Lietuvos kampelių susirinko iš ties nemažai. Renginys prasidėjo mišiomis šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto didžiojo) bažnyčioje , kurias laikė kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius. Pirmą kartą ši bažnyčia buvo paminėta Vilniaus vyskupijos diplomatinio kodekso dokumentuose 1439 metais. Mišių metu buvo meldžiamasi už LMS „Gamta" narius ir Jų šeimų narius, už anapilin išėjusius medžiotojus, buvo pašventintos dar nešventintos LMS „Gamta" skyrių vėliavos. Pamokslo metu kunigas Kęstutis Rugevičius nušvietė žmogaus moralinių savybių svarbą naudojant Dievo kurinius- gyvūnus, kitas gamtos gėrybes, paminėjo gamtosauginių klausimų svarbą. Kaip niekad tapo svarbi dar prieš tris šimtus metų Kristijono Donelaičio parašyta mintis, kad siekiant harmonijos ir laimės reikia mokytis iš gamtos, reikia apriboti savo norus.

    Po mišių renginio dalyviai, su profesionalaus gido pagalba, buvo supažindinti su Kauno senamiesčiu, jo istorija bei paslaptimis. Suteikta išsamii istorinė informaciją daugelį iš mūsų maloniai nustebino. Susipažinus su Kauno senamiesčiu vykome aplankyti Kauno VII forto, kuris buvo pastatytas 1889 metais, tai paskutinis Rusijos imperijos mūrinis fortas Kauno tvirtovės gynybos sektoriuje. Forto istoriją pristatė istorikas Vladimiras Orlovas. Forto požemiai, gynybinės sienos mena pirmą ir antrą pasaulinius karus, masines žydų ir karo belaisvių žudynes. Forte nuo 2011 metų veikia naujos kartos muziejus, čia galima susipažinti su ginklų ir šaudmenų kolekcijomis, fordo įgula organizuoja įvairius edukacinius renginius. Čia vėlų vakarą LMS „Gamta" aktyvas su šeimų nariais klausėsi muzikos, ragavo sriubą iš stirnienos, bendravo...... Tokie renginiai visada suartina žmones, be to turi labai svarbią istirinę pažintinę reikšmę. Kitais metais Hubertines nusprendėme švęsti Trakuose..

LMS „Gamta" prezidentas Raimondas Ribačiauskas

Atnaujinta Antradienis, 24 Lapkritis 2015 17:25
 
MEDŽIOTOJŲ SĄVADAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Ketvirtadienis, 23 Liepa 2015 10:22

Gerbiamieji.

Prieš keletą mėnesių Sūduvos medžiotojų sąjungos žurnale „Medžioklė ir medžiotojas“ buvo publikuotas mano straipsnis pavadinimu MEDŽIOTOJŲ SĄVADAS arba kada baigsis viduramžiai. Netikėtai sąvado tema (o gal kai kam ir labai laukta) vėl tapo aktuali. Šį kartą to siekiama ypač grubiai ir paslapčiomis. Iš tiesų tiesiamas kelias į praeitį. Prašau susipažinti su minėto straipsnio turiniu iki teksto pažymėto geltona spalva. Bei toliau pateikiamu pavojingos situacijos vertinimu. Ačiū už dėmesį, pagalbą ir supratimą.

MEDŽIOTOJŲ SĄVADAS arba kada baigsis viduramžiai

Gyvename dinamiškais laikais, o ypač spartūs pokyčiai vyksta elektronikos, kompiuterių, ryšių srityse. Per pastaruosius du dešimtmečius vien mobiliųjų ryšių ir kompiuterių technologijų srityse įvyko tiek drastiškų pokyčių, kad net sunku suvokti jų visumą. Šiandien mūsų nestebina mobilieji telefonai gebantys atlikti tai ką dar visai neseniai galėjo padaryti gera dešimtis atskirų įrenginių, o ką ir bekalbėti apie naujus kompiuterius, globalias programas. Prieš dešimtmetį ar dar mažiau buvo kalbama, kad šios technologijos suprantamos vien jaunimui  tačiau šiandien bankų kortelės, išmanieji telefonai, buitinės technikos valdymo įrenginiai tapo neatskiriama visų amžiaus grupių gyventojų gyvenimo dalimi. Dar visai neseniai pildėme popierines turto ir pajamų deklaracijas, o šiandien net nesuvokiama, kad gali būti kitokios formos nei elektroninės.

Kaip šiame kontekste atrodo Lietuvos medžiotojai ? Ar jie tebegyvena viduramžiuose ar jie yra tokie pat kaip ir garbūs emeritai siuntinėjantys anūkams SMS žinutes sėkmingai bendraujantys SKYPE, planuojantys savo išlaidas elektroninėje bankininkystėje ir t.t.. Ne taip seniai Aplinkos ministerija paklausė medžiotojus vienijančias organizacijas kaip jiems sekasi pildyti medžiotojų sąvadą ?  Toks domėjimasis paskatino dar kartą prabilti apie šio registro prasmę ir technologijas. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro
į s a k y m a s dėl duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarkos patvirtinimo, sąvado prasmę aiškina taip: sąvado paskirtis – rinkti duomenis apie medžiotojus, juos registruoti, kaupti, saugoti, keisti (papildyti ar taisyti), teikti, paskelbti ar atlikti kitus veiksmus ar veiksmų rinkinius, siekiant sudaryti sąlygas tobulinti valdymo ir administravimo sprendimų priėmimą, užtikrinti tikslią medžiotojų apskaitą ir kontrolę bei sudaryti prielaidas viešosios tvarkos, administracinių teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevencijai. Būdamas  asmeniu, kuris turi teisę pildyti šį sąvadą bei naudotis jame sukaupta informacija niekaip  nejaučiu ir nesuvokiu išvardintų paskirčių panaudojimo realiame gyvenime . Ką gi tokio prisijungęs registruotas vartotojas gali sužinoti naršydamas sąvado turinį ?  Galima sužinoti medžiotojų skaičių, galima bandyti suskaičiuoti kiek Lietuvoje yra medžiotojų klubų ir būrelių (tačiau tam reikia laiko, popieriaus ir pieštuko), sužinoti kiek ir kokių medžiotojų kvalifikacijų suteikta bei kiek skirta nuobaudų. Ir viskas. Atleiskit, gerbiamieji, man tikrai neatrodo, kad tokiems „duomenims“ sužinoti reikia sutarčių, kodų, slaptumo ir visos painiavos. Panašaus pobūdžio ir gerokai išsamesnės bei tikslesnės informacijos pilni viešai prieinami valstybės įstaigų ir savivaldybių registrai. Tačiau nei Lietuvos medžiotojai nei kiti piliečiai net ir šių duomenų matyti negali. Na, o tie kas gali juo naudotis turi turėti kantrybės ir nuovokos. Gali būti, kad parašius ieškomo asmens pavardę gausite atsakymą, kad tokio nėra. Reikia žinoti ir vardą, tačiau ir to kartai nepakanka. Reikia žinoti ir asmens kodą ir medžiotojo bilieto numerį. Tada pagalvoji, kad paprasčiau nusipirkti užrašų knygelę. Taip besidarbuodamas aptinki ir anapilin iškeliavusių vaikinų vardus. Tada pagalvoji, kad juos prisiminsime ilgai ir tai yra gražu, bet tokia atmintis saugoma ne sąvade. Girdėjau ne vieną kolegą besipiktinantį ir tvirtinantį, kad šis sąvadas nereikalingas. Toks koks yra dabar naudos duoda tikrai labai mažai. Aš manau, kad sąvadas galėtų būti reikalingas, bet ne toks, o geras, išsamus, tikslus, aprūpintas visai kita programine įranga. Šiandien tokios programos kuriamos labai greitai ir pigiai (jei tik sumanymo į savo nagus nepačiumpa „patriotiški“ konkursų organizatoriai ir viešųjų pirkimų specai). Šiuolaikiškas medžiotojų sąvadas privalo būti susietas su kitais valstybės registrais, su kitomis duomenų bazėmis. Juk medžiotojo veiklą reglamentuoja daugiau nei 40 teisės aktų, nors dauguma kolegų įvardintų tik 2 ar 3. Moderniškas sąvadas ženkliai palengvintų ir pagreitintų darbą ne tik policijos, gamtosaugos, prokuratūros, pasieniečių, muitinės ir kitų tarnybų, bet ir patiems medžiotojams būtų lengviau prognozuoti, analizuoti, daryti išvadas, planuoti veiksmus t.y. daryti tai ką ir daro šiuolaikiniai civilizuoti žmonės ir ne tik vadovai.

Žvilgtelkime ir į sąvado pildymo procedūras. Sūduvos medžiotojų sąjunga dirba šį darbą visuomeniniais pagrindais t.y. už šį darbą negaunamas joks užmokestis ir nereikalaujamas joks mokestis iš medžiotojų.  Teko girdėti, kad kitur (Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija) randami būdai kaip iš šios prievolės užsidirbti. Už antspaudėlio prispaudimą nesikuklinama paimti 100 -150 Lt. Tačiau kalbėsiu ne apie tai. Ar dabartinė tvarka yra gera, ar ji tenkina tuos kurie teikia duomenis, tuos kurie juos pateikia į sąvado duomenų bazę ir tuos kurie jais turėtų (galėtų) naudotis ? Manau, kad ne.  Kaip jau užsiminiau šio rašinėlio pradžioje, teigti, kad Lietuvos žmonės yra atsilikę ir tamsūs t.y. nemoka naudotis šiuolaikinėmis ryšių ir kompiuterių priemonėmis būtų absurdas ir melas.  Tad ko laukiame ? Kam tai naudinga ? Kam paranku ?  Ar tai, kad kiekvienas medžiotojas „privalo nukirsti medį“ t.y. paimti popieriaus lapą, atsakyti į keletą visiškai nereikšmingų ir esmės nekeičiančių klausimų, jį perduoti kitam asmeniui, o pastarasis dar kitam, kad tas maigydamas klavišus, vadinamuosius duomenis, perkeltų į elektroninę erdvę ir galų gale gautų menkavertį vadinamo „darbo“ vaisių  yra modernios valstybės bruožas ? Kodėl lig šiol nesukurta paprasta sistema, kurios pagalba kiekvienas asmuo norintis ir galintis būti medžiotoju pats asmeniškai tai ir padarytų t.y. deklaruotų savo duomenis. Lygiai taip pat kaip kasmet pildo mokesčių, pajamų, turto deklaracijas, rūpinasi savo transporto priemonės draudimu ir technine priežiūra, savo namais, savo vaikais, savo sveikata. Kas čia kitoniško ? Kur paslaptis ?  Šiandien tokioms operacijoms atlikti net ir kompiuteris nereikalingas. Užtenka rasti minutėlę sėdint medžioklės bokštelyje ar fotelyje namuose, paimti išmanųjį telefoną, surinkti atitinkamą kodą ir prisijungus prie deklaravimo sistemos pateikti duomenis. Paspausti klavišą SIŲSTI ir darbas baigtas. Nereikia nei tarpininkų, nei rinkliavų, nei mokesčių nei “sunkiai dirbančių“ administracijų. Kiekvienas yra atsakingas už save ir už savo veiksmus.  ČIA IR YRA LIBERALIZMO POLITIKOS ESMĖ. Tai ne vaikų darželis. Tai šiuolaikinis gyvenimas ir jis turi būti grindžiamas asmens laisve ir atsakomybe. Tačiau laisvė nereiškia chuliganizmo ir betvarkės. Laisvė tai atsakomybė ir pagarba kitam. Nustebote ir suirzote ? Nėra kur antspaudą uždėti ir svarbų „atsakingo darbuotojo“ parašą suraityti ? Nieko pakentėsite ir praeis. O kam to parašo ir spaudo reikia apskritai ? Ir tų knygelių su lapeliais antspaudavimui nereikia. Kokia iš jų nauda, kam jie reikalingi, ką su jais daryti ? Net lustinių kortelių nereikia. O kam - dar pamesit.  Pagalvokime. Kam reikalingas vadinamas medžiotojo bilietas ? Vien jo pavadinimas šiais laikais (BILIETAS) yra visiškas anachronizmas ir nesusipratimas.  Kiekvienas pats ir taip žino, kad yra arba nėra medžiotojas. Antspauduotojų rūpesčius jau aptarėme, o bilietas gali būti įdomus tik aplinkos apsaugos inspektoriui. Jeigu jį pasiėmei – nekaltas, jei pamiršai – kaltas (labai, labai). Tai ir visi reikalingumai. Valstybės vardu kalbantys asmenys prisiekinėja, kad Lietuva labai moderni valstybė, kad mūsų naujosios technologijos geresnės nei kitų kaimynų. Valdžios tinklalapiuose galite surasti fantastiškų (turiu omenyje gražių ir didingų) planų ir projektų kaip mes modernizuojame savo valdymą, ryšius ir administravimą. Medžiotojų kampelyje tas pat. Reikia keistis, reikia žengti su permainomis koja kojon.

Tiesa, ko gero, galvojate kaip čia bus be to bilieto .... kaip atpažinti kur savas, o kur svetimas ?  Dokumentas, visada buvo, reikia kažko ir t.t. ir t.t. Deja tai tik stereotipai ir įpročiai. Ogi bus visai paprastai. Teks dar kartą iš kišenės išsitraukti mobilųjį ir naudojantis ta pačia (ar kita) programėle paklausti žmogaus su šautuvu ,sutiktu pamiškėje(jeigu turėsit pakankamai drąsos) jo asmens kodo, o mūsų pareigūnai tam įgaliojimus turi ir drąsos taip pat nestinga. Visa kita atliks programa. Ir būsite maloniai nustebintas ekrane išvydęs, kad garbusis paukštelių balsų mylėtojas šautuvą „rado“ pamestą po krūmu, bet yra tris kartus baustas už panašias radybas ir dar daug kitų nuodėmių turintis „pilietis“, o gal jo ten visai nebus, nes ir neturėjo būti. Norėsi daugiau ir galėsi (jeigu būsi įgaliotas) peržiūrėti ir kitas duomenų bazes susijusias su problema ir su minėtu asmeniu. Viskas yra labai paprasta, pigu ir greit padaroma. Šiuolaikinės valstybės tokias permainas daro nuolat. Ne tik su mokesčių deklaracijomis. Nuolat kuriamos ir plėtojamos taip vadinamos e-valdžios galimybės. Daugybė procedūrų ir rutininių darbų šimtmečius rašytų popieriuje, perkeliami į elektroninę erdvę. Tokios galėtų būti  šių dienų realijos.

Šios mintys popieriuje išguldytos praeitais metais, bet „šunys loja, o karavanas eina“, sako patarlė. Taip ir Lietuvoje. Niekas niekam nerūpi tol kol „neliepia“ pats pačiausias ... Mūsų atveju Aplinkos ministerijos sistemos tarnautojams nei motais.

Tad rašinėlio išvados ir moralas visai paprastas. Arba Lietuvos medžiotojai ginkluoti moderniausiais šiuolaikinio pasaulio technikos kūrėjų ginklais, optiniais ir elektroniniais prietaisais, žengia kartu su bendra valstybės ir Europos pažanga arba liekame biurokratiniuose viduramžiuose. Tada labai nederės mūsų techninė ginkluotė ir reikės griebtis iečių bei lankų. Nemanau, kad to norime. Tradicijas ir papročius privalome branginti, puoselėti ir saugoti, o biurokratines atgyvenas kartu su medžiotojų bilietais reikia mesti į ... muziejų.

Šiame kontekste „ypatingai vertintina“ LRS nario Andriaus Palionio iniciatyva, prisidengus pastarosiomis dienomis registruota viešai deklaruojama  LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5, 14 ir 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO procedūra atlikti  nedemokratišką ir visiškai netoleruotiną aktą.  Žemiau pateikiu tik keletą teisinių nuostatų kategoriškai neleidžiančių daryti totalitariniam režimui būdingų veiksmų:

Mūsų Konstitucijos 29 straipsnis teigia, kad:
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Tačiau akivaizdu, kad pataisos teikėjui – NE. Jis tariamai ieško „didesnių“, tad reikėtų suprasti ir „teisesnių“ organizacijų (asociacijų). Šiandieninėje Lietuvoje gyvuojančios trys medžiotojų klubus vienijančios asociacijos (LMŽD, GAMTA ir SŪDUVOS MEDŽIOTOJŲ SĄJUNGA) puikiai atlieka savo misijas. Esminis jų veiklos skirtumas toks, kad „Gamta“ ir „Sūduva“ sugeba teikti paslaugas nariams nemokamai, o LMŽD už didelius pinigus). Tad pataisomis siekiama ne tik sugriauti demokratines tradicijas, bet ir monopolizuoti viešąjį sektorių tuo pat metu siekiant nepagrįstai pasipelnyti iš keleto tūkstančių asmenų (medžiotojų).

Asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas ar atėmimas (teisinės padėties pakeitimas) be objektyviai pateisinamo pagrindo vadinamas negatyviąja diskriminacija.  Antra vertus tai gali būti įvertinta ir kaip pozityvioji diskriminacija, kai teisinės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių (apsimestinai), visuomenei reikšmingų tikslų.  Tikslus reiškinio apibrėžimas šiuo atveju nėra labai svarbus.  Akivaizdu, kad tai kitų asociacijų diskriminacija todėl netrukus reikės taisyti ir Asociacijų įstatymą, nes antidemokratinės , diskriminacinės ir totalitaristinės nuostatos akivaizdžios. Pagal šį principą turėtų likti viena partija, viena profsąjunga ir viena asociacija.  Kur link tai veda ?

Atkreipkime dėmesį į atitinkamus Medžioklės įstatymo  straipsnius. Pavyzdžiui 2 str. 19 d. teigia:

19. Medžiotojų visuomeninė organizacija – Visuomeninių organizacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti.

Šita nuostata būtent ir reiškia, kad visus su medžiokle susijusius reikalus, kaip ir sąvado tvarkymas, turi teisę atlikti kiekviena organizacija. Taigi projekto 15 str. 4 d. prieštarauja šiai nuostatai, be to, projekte nėra daromas jos pakeitimas,  o dėl to atsirastų įstatyme prieštaravimų.

5 str. 6 d. rašoma:

6. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius:

1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;

2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;

3) teikia medžiotojų sąvadui duomenis apie medžiotojų organizacijai priklausančius medžiotojus; Tai akivaizdus prieštaravimas siūlomai naujai tvarkai, o projekte nėra jos keitimo.

4) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;

5) organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;

6) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;

7) turi teisę kasmet daryti žymas medžiotojų bilietuose apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą;

8) teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.

 

Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarkos 2 p. rašoma:

2. Sąvado paskirtis – rinkti duomenis apie medžiotojus, juos registruoti, kaupti, saugoti, keisti (papildyti ar taisyti), teikti, paskelbti ar atlikti kitus veiksmus ar veiksmų rinkinius, siekiant sudaryti sąlygas tobulinti valdymo ir administravimo sprendimų priėmimą, užtikrinti tikslią medžiotojų apskaitą ir kontrolę bei sudaryti prielaidas viešosios tvarkos, administracinių teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevencijai.

5 p. Sąvado duomenų valdytojas yra Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba. Sąvado duomenis tvarko visuomeniniai ir regioniniai sąvado duomenų tvarkytojai.

7. Regioniniai Sąvado duomenų tvarkytojai yra Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurie pagal Sąvado duomenų valdytojo nurodymus:

8. Visuomeniniais Sąvado duomenų tvarkytojais gali būti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriai, kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos (arba jų skyriai), vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius ir turinčios automatizuotam Sąvado duomenų tvarkymui reikalingą kompiuterinę įrangą. Minėtos medžiotojų visuomeninės organizacijos (arba jų skyriai), pageidaujančios būti visuomeniniais Sąvado duomenų tvarkytojais, su Sąvado duomenų valdytoju sudaro Sąvado duomenų tvarkymo sutartį, kuria įsipareigoja:

Nauja tvarka prieštarauja sąvado paskirčiai, nes pablogina sąlygas ir administracinių sprendimų priėmimą, sukelia perteklines problemas nes...  apriboja medžiotojų teisę tiesiai teikti informaciją aplinkos apsaugos departamentams.

Teisėkūros pagrindų įstatymas

3 str. 2 d. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:

1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis;

Nauja tvarka (15 str. 4 d.) prieštarauja šiam principui, nes sąvado tvarkymo tikslai yra pasiekti ir sureguliuoti, todėl keisti tvarką nėra tikslinga.

2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti;

Nauja tvarka prieštarauja šiam principui, nes nauja tvarka sudaro didesnę administracinę naštą organizacijoms ir medžiotojams, suvaržo įstatyme nustatytas teises organizacijoms pačioms tvarkyti savo narių duomenis ir asmeniškai patiems medžiotojams teikti informaciją pasirinktu būdu t.t.

5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;

15 str. 4 d. nuostatos prieštarauja šiam principui, nes sena tvarka yra veiksmingesnė, ekonomiškesnė ir efektyvesnė. Be to esamomis sąlygomis tai įrodyta praktikoje

6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;

Įstatymo pakeitimo projekto nuostatos nėra suderintos su to paties įstatymo kitomis nuostatomis, todėl įstatymo projektas neatitinka šito principo.

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir plėtros sąlygas. Mūsų atveju palanki aplinka nepagrįstai bloginama. Ignoruojami visi principai ir į Įstatymą nekreipiamas dėmesys.

 

3 straipsnis.         Nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos nustatymo, formavimo, įgyvendinimo ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis principai

Pagrindiniai nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos nustatymo, formavimo, įgyvendinimo ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis principai yra šie:

1) pariteto – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai;

2) subsidiarumo – sprendimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla, turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo yra veiksmingiausi;

3) tarpžinybinio koordinavimo – spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje;

4) dalyvavimo – klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams. Mūsų atveju nutylėta ir veikiama slapta.

5) informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos informacija aktualiais klausimais, susijusia su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, keičiasi tarpusavyje ir teikia ją visuomenei priimtina ir prieinama forma;

6) savanoriškumo – asmuo nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja savo noru, niekieno neverčiamas;

7) lygybės – nevyriausybinės organizacijos pagal savo kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.

Šiame kontekste derėtų prisiminti ir ažiotažą sukeltą dėl naktinio taikymo prietaisų. Tai tarsi dūmų uždanga pridengti kitiems tikslams – sunaikinti medžiotojų sąjungas „Gamta“ ir „Sūduva“. Šios asociacijos nepritaria minėtoms pataisoms dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo ir mano, kad šiandieninė Lietuvos visuomenė dar, toli gražu, nepasiruošusi tokiems dramatiškiems pokyčiams, kurie su krašto apsaugos problemomis neturi nieko bendro išskyrus negražias spekuliacijas kilniomis idėjomis. Prašau ginti demokratiją ir asociacijų narių teises.

 

Pagarbiai

Paulius Uleckas

 

Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas

Marijampoliečių bendrijos pirmininkas

Draugijos užsienio lietuviams remti Marijampolės apskrities skyriaus pirmininkas

Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 1 iš 2